Kauno savivaldybė Susisiekimo ministerijai siūlo įteisinti naująjį kelio ženklinimą – „rombus“. Jais Kauno gatvės pažymėtos 2018 metų rudenį. Nors savivaldybės atstovai tikino viską darę dėl eismo saugumo, tokia vietos valdininkų savivalė sulaukė kritikos. Specialistų įsitikinimu, šalies keliuose ženklinimo, nenumatyto Kelių eismo taisyklėse (KET), neturėtų būti, o turi būti vienoda, visiems vairuotojams suprantama tvarka.
„Rombais“ pažymėtų pėsčiųjų perėjų Kauno gatvėse – keli šimtai. „Rombas“ – KET nenumatytas ženklinimas, todėl ši vietos valdžios iniciatyva sukėlė daug diskusijų ir sulaukė kritikos. Susisiekimo ministerija reikalavo „rombus“panaikinti, bet Kauno valdininkai įsitikinę – tai daryti nėra reikalo, esą išties šis nestandartinis sprendimas pasiteisino.
„Skaičiavome 200 perėjų, kurios jau yra paženklintos, įvykusius eismo įvykius ir matome, kad lyginant su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu eismo įvykių skaičius sumažėjo beveik 40 procentų. Turiu omenyje eismo įvykius, kurių metu pėsčiųjų perėjose buvo „užvažiuota“ ant pėsčiojo“, – sako Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Tokį ženklinimą Kauno valdžia sako pasirinkusi neatsitiktinai, esą sprendimas priimtas remiantis užsienio šalių patirtimi. Rombo simbolis, kitur dar vadinamas deimantu, kaip įspėjamasis ženklas naudojamas JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, kitose šalyse.
„Jeigu mes galime išgelbėti gyvybę ar tiesiog išsaugoti sveikatą žmogui, kaip matome 14 žmonių per tris mėnesius, tai turėtume naudoti visus įmanomus būdus ir mažiau diskutuoti, o daugiau daryti“, – tikina P. Keras.
Kauno savivaldybė Susisiekimo ministerijai siūlo tokį ženklinimą ne kaip privalomą, o papildomą įtraukti į Kelių eismo taisykles. Pasak susisiekimo ministerijos atstovo Vidmanto Pumpučio, buvo kreiptasi ir į tarptautines organizacijas dėl tokio simbolio naudojimo, sulaukta neigiamos Jungtinių Tautų atstovų nuomonės.
„Nei Kelių eismo konvencijoje tokio ženklinimo, nei kitose Europos Sąjungos šalyse nėra numatyta. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties, pavyzdžiui, vokietis, atvažiavęs į Lietuvą, prancūzas ir kitos šalies Europos Sąjungos pilietis, jis taip pat nežinotų, kaip reikėtų elgtis, ką tai reiškia. Manome, kad pagrindiniai ženklai turi būti suderinti visų pirma su Kelių eismo konvencija ir turi būti įtvirtinti Kelių eismo taisyklėse. Tik tada juos galima diegti“, – sako jis.
„Rombai“ iki pėsčiųjų perėjos įrengti 15 ir 30 metrų atstumu. Didžiausias skaičius rodo automobilio važiuojančio 50 km/val. greičiu stabdymo kelią. Jei automobilis važiuoja per rombus nemažindamas greičio – įžengti į perėją nesaugu.
Pastaraisiais metais Kaune įrengta ne viena eismo dalyvių saugumui skirta priemonė: išmaniosios perėjos, saugumo salelės, apšvietimas. Tikėtina todėl Kauno perėjose per kelis metus eismo nelaimių sumažėjo keturis kartus.
Lrt.lt
